Sveiki, mano Brangieji...
Kaip jūsų auksinis rytas? Ar šis ruduo kvepia kakava? O gal labiau primena mėtų arbatą? Ak, kaip saldu... Šiandien mano playlist‘e skamba Billie Holliday, Louis Armstrong ir Ella Fitzgerald, aš nusiteikusi šokiams per naktį, indiškiems smilkalams ir magijai... Žinot, galvojau, kad magija būna tik knygose gražiais viršeliais, bet klydau. Kiek daug magijos yra šitose senose sienose, rūbinėse, mokyklos skambutyje ar visuose keturiuose aukštuose...Pažvelkit į dvyliktokus! Jie mėgaujasi kiekviena akimirka, nes supranta jos laikinumą. Kodėl nepasimėgavus mums? „Cinamonas"- bus mūsų magiškas žodis. Mūsų slaptažodis, kuris šį rudenį padarys ypatinga švente. Brangieji, Jūs galite viską! Ar jau pamiršote??? Pasaulis – tai meniu, iš kurio renkatės Jūs. Paklauskite savęs- „Ko aš norėčiau šiandien?".Ir įgyvendinkite po vieną dalyką iš savo sąrašo kasdien. Greit pajusite, kaip mūsų cinamoninė magija veikia. Juk nieko blogo nenutiks, jei pabandysite, tiesa? Sakysit, kad sugaišote laiką, arba, kad tai neverta Jūsų dėmesio, bet manau, kad klystate, juk darote tą dėl savęs. O jūs tikrai verti dėmesio! Gal pažiūrėkime įdomų filmą? Animaciniai patys geriausi! Pavyzdžiui, aš įsimylėjusi „A nightmare before Christmas" ir galėčiau jį žiūrėt dar tūkstantį kartų. Jei filmo, knygos, dainos ar meno kūrinio nenorite pamatyti dar tūkstantį kartų, tai jis nevertas jūsų dėmesio, nes geriausi dalykai gyvuoja per amžius...Tarkim „Breakfast at Tiffany‘s" galima žiūrėt ir žiūrėt, nors jis 1961 metų. „Oho!” sakysite Jūs, ir aš pritarsiu 100%, tai yra klasika... Angelėliai, jums turbūt įdomu, kodėl aš nekalbu apie nieką kitą, tik apie Jūsų gerovę ir linksmybes. Paaiškinimas paprastas, -šį rudenį Jūs labai daug skundžiatės ir liūdite, vis kaltinate orą ar mokslus. Juk mes žinom, kad jis nėra kaltas... Kas nutiko? Ar tai lietus neramina širdį? Ar tai jo barbenimas į palangę taip trukdo užmigti? Kur dingo tas krykštavimas? Na, neliūdėkite, leiskite man pasidalinti su Jumis savo paslaptimi... Į šį sienlaikraštį aš sudedu visą savo meilę, todėl dažydama lapus įpyliau šiek tiek mėtų arbatos... Ššš... Tik niekam neišduokite, pasilikime tai sau. Turiu su jumis dar kai kuo pasidalinti!
Pirmiausia manau, kad turėčiau pasiaiškinti dėl triukšmo Spalio 4 dieną… Na, suprantate, mūsų mokyklą aplankė čiabuviai! Jie trypė beždžioniukų šokį, valgė smėlį ir prisiekė amžiną ištikimybę Veršvų vidurinei. Tie mažieji čiabuviai nusprendė čia pasilikti ir daugiau sužinoti apie mūsų mokyklą. Ar galite tuo patikėti? Taaaaip, dar daug triukšmo jų dėka patirsime... Žinote, o man šioje mokykloje tikrai gera. Jums iškart įdomu, kuo ji tokia stebuklinga? O jūs apsidairykite! Čia mes galime švęsti Europos kalbų dieną, apsimesdami, kad esame danai, kalbėdami prancūziškai ar mėgaudamiesi itališkais patiekalais... Savo mylimas mokytojas galime apipilti dainomis ar 7 valandą ryto prie mokyklos rašinėti Joms sveikinimus... Tai nuostabu... Ir Jūs smarkiai klystate, jei manote, kad šitoje mokykloje gėrį rasti sunku. Pasiklausykite choristų dainų, apsilankykite visuose renginiuose, pabandykite pasikalbėti su ispanų kalbos mokytoju ir išgerti arbatos kartu su mokinių taryba. Mielieji, įkvėpkite rudens... Užsimerkite ir pajauskite jį pirštų pagalvėlėmis, užuoskite nosies galiuku ar nušąlusiomis pėdomis... Pyktis dingsta laižant šokoladą, liūdesys – paragavus mėtų arbatos, šaltis – apsikabinus paltą, apmaudas – užuodus mandarinus, o pavydas – klausantis Louis Armstrong – what a wonderful world... Laimei reikia tik trupinėlio šypsenos. Tu ryte išsiriti iš pukuotų patalų ir supranti, kad prasidėjo nuostabi nauja diena, pasidarai didelį puodelį gardžios kavos, nuteplioji blakstienas tušu ir, apsivyniojus liežuvį aplink kaklą, bėgi į troleibusą... Kas čia gali būti slogaus? O kas būtų, jeigu jūs negalėtumėte to matyti, girdėti, užuosti ar jausti? Ką reiškia verkti ir nematyti savo ašarų? Neužuosti lietaus? Negirdėti juoko? Nejausti šilumos? Mes per dažnai pamirštame, kad laikas mums nepavaldus. Per dažnai pamirštame, kad viena akimirka gali įprasminti visą gyvenimą. Gyvenimas per trumpas liūdėti ar pykti! Pasaulis per didelis nieko neveikti! Taip, pasaulyje vyksta karai, pykstasi žmonės ir vyksta dar daug blogų dalykų. Bet mes pamirštame pačius svarbiausius dalykus. Šiuo metu kažkur, kitoje pasaulio dalyje, kažkas šoka, dainuoja, juokiasi, kažkas myli, šokinėja iš laimės, kažkas gauna pyragaitį, bučiuojasi, , kažkas kvepia, žydi, lyja, kažkas miauksi, kvėpuoja, mirksi, gyvena... Aš, žinoma, nemanau, kad kvėpavimas yra gyvenimo tikslas, bet pradžiai – visai neblogai. Paskui reikėtų imti dainuoti, o dar vėliau pasidalinti meile. Ak, mano Brangieji, kad jūs žinotumėt, kiek meilės turite savyje...
Jeigu imtumėte ir pajustumėte, tai būtumėt dar laimingesni... Meilę reikia jausti visa savo esybe. Nėra nemylimų žmonių, nėra žmonių, kurių neįmanoma mylėti, yra tik žmonės, kurie to nesugeba. Aš visiems Jums linkiu sugebėti mylėti, nes be meilės gyvenimas tiesiog neegzistuoja. Patikėkite magija... Nors trumpam... Prisiminkite save penkerių ar ketverių metų, kai tikėjote, kad naktį, Jums užmigus, kalbasi žaislai : pliušinis meškutis pasakoja Barbei anekdotą, pliušinė avis Alisa kalbasi su kita pliušine avim Eleonora apie gyvenimo džiaugsmus, berniukas Molinukas dainuoja angelo balsu, o medinis drambliukas stebi visa tai ir šildosi meile... Kodėl Mums nepabandžius dar kartą patikėti? Juk nuo to nieko blogo nenutiks. Na, pasistenkim. Mums pavyks, aš tikiu . Visada tikėjau, nes „jau geriau negyvent, negu visai netikėt"... Jau geriau negyvent, negu visai nemylėt. Nusišypsokit. Tiesiog. Nusišypsokit. Jei Jums trūksta jėgų šypsotis, tai ateikit į 104, pasimėgausim arbata, pasidalinsim saldainiais ir galėsim paplepėti apie tai, kas verčia Jūsų širdelę sloguoti...
Iki pasimatymo, mano Cinamoniniai Elfai...
Autorius - Indrė Kuzminskytė